Alpaka (lot. Lama pacos, mokslinis vardas Vicugna pacos ) – tai dar prieš tūkstančius metų prijaukintas kupranugarinių (Camelidae) šeimos parakanopis žinduolis, išvestas iš laukinių vikunijų (vicuña) ir panašus į lamą ar guanaką (Lama quanicoe).
Alpakos nuo seno auginamos Pietų Amerikoje, daugiausia Peru, Bolivijoje ir šiaurės Čilės Anduose, daugiau nei 3000 m virš jūros lygio aukštyje. O jų istorija – ypatinga! Seniausias žinomas įrašas apie šiuos žavingus gyvūnus yra dar tūkstantmetį prieš Didžiosios Gizos piramidės statybą. Anuomet Inkų kilmingieji savo turtingumą demonstruodavo auginamų alpakų ir turimų apdarų iš jų prabangios vilnos skaičiumi. Sakoma, kad jei Inkai per Ispanų užkariavimą nebūtų Andų viršūnėse suradę prieglobsčio alpakų kaimenei, šiandien šių itin vertinamų keturkojų galbūt net neturėtume…
Alpakos minta žoline augalija ir yra vertinamos visame pasaulyje būtent dėl aukštos kokybės vilnos, kuri yra naudojama panašiai kaip ir avių. Tačiau alpakos gali pasigirti net 22 skirtingais vilnos atspalviais – nuo visiškai juodos, sidabrinės, iki rudos, gelsvos ar net pačios balčiausios!
Šie egzotiški gyvūnai kerpami kartą metuose, dažniausiai pavasarį. Jų vilna yra labai lengva, tvirta, nedegi ir tinka alergiškiems, nes skirtingai nuo avių vilnos, ši neturi lanolino. Be to, dėl riebalų neturėjimo alpakų vilną lengva nudažyti, ji nepraranda blizgesio ir tvirtumo, joje nesiveisia dulkių erkutės.
Pagal vilnos struktūrą ir ypatybes alpakos skirstomos į dvi rūšis: Huacaya ir Suri.
Huacaya alpakų rūšis yra labiau paplitusi (apie 95% alpakų). Jų vilna yra tanki, pūkuota, švelni, jų plaukas yra trumpas, tiesus arba garbanotas. Šio tipo vilna yra švelnesnė už kašmyrą, lengva ir puri.
Suri vilna yra ilgo plauko, krentanti sruogomis, taip pat tanki, švelni, blizganti, o palietus primena šilką… Net garsusis dizaineris Giorgio Armani yra naudojęs Suri vilną vyriškų ir moteriškų kostiumų kūrimui! Tačiau ši alpakų rūšis yra rečiau sutinkama, nes jų vilna kalnuose neapsaugo taip gerai nuo šalčio kaip Huacaya vilna.
Suaugusi alpaka sveria apie 55 – 65 kg, yra žemesnė už giminingą lamą. Alpakoms būdingi ilgi kaklai ir stačios ausys, kurios išduoda kad šis gyvūnas yra labai smalsus. Šie grakštūs žolėdžiai yra paklusnūs, gana lengvai prisijaukinami ir labai draugiški su žmonėmis. Šie keturkojai turi puikiai išvystytus regėjimą ir klausą, gyvena bandomis, vidutiniškai 20 metų.
Alpakų patelės gali susilaukti jauniklių būdamos 16-24 mėnesių amžiaus, patinai dažniausiai subręsta būdami 24 mėnesių amžiaus. Poravimosi metas galimas bet kuriuo metų laiku, o nėštumas trunka vidutiniškai 11 mėnesių. Dažniausiai alpakos atsiveda vieną jauniklį, sveriantį 7-10 kg, dvyniai labai reti. Tinkamai suporuotos alpakos jaunikliui perduoda išskirtines vilnos savybes ir spalvą.
Tarpusavyje šie meilūs ir jaukūs naminiai gyvūnai bendrauja skleisdami švelnius garsus, taip pat išsireiškia kūno kalba – ištiesia kaklą, pastato ausis, pakreipia galvą ar trumpą uodegą. Spjaudosi retai, nebent yra išsigandusios, arba taip išreiškia nepasitenkinimą kitu bandos nariu, nes kiekviena alpaka yra labai skirtinga individualybė.
Šaltiniai:
- The Genome Institute at Washington University, http://genome.wustl.edu
- Maryland Alpaca Breeders Association, http://www.marylandalpacas.org/
- Alpacas library, www.alpacas.com
- Blue Planet Biomes, http://www.blueplanetbiomes.org/
- Alpaca Owners and Breeders Association, http://www.alpacainfo.com/
- Alpacas magazine, http://www.alpacasmagazine.com/